Turėjau truputį laisvo laiko, tai peržiūrėjau šiek tiek filmų:
1. Le salaire de la peur (1953) - filmas be patoso, tiesiog parodo kas gali atsitikt tavo gyvenime ir kaip tu tai atlaikysi. Gal pati pabaiga keistoka buvo, nes atrodė kaip rusų propoganda, gal kad rusiškai žiūrėjau. Vienas geriausių matytų filmų.
2. Polumgla (2005) - filmas apie II pasaulinio karo vokiečių belaisvius, jokių spec. efektų, tik gyvenimas ir pabaiga. Puikus filmas.
3. Dai-bosatsu tôge (1966) - Nežinau apie ką, bet patiko. Kartas nuo karto man patinka pasižiūrėti japonų filmus apie samurajus, tik problema yra ta, kad aš nesuprantu jų siužeto linijos ir kartais filmas baigiasi o aš nesupratau apie ką jis buvo. Bet pačios kautynių scenos man labai patiko.
4. Dead Man (1995) - šiaip vesternai man labai patinka, šio filmo pradžia labai patiko, kai važiavo traukinyje, įdomiai nufilmuota. Siužeto nenuspėjamumas irgi labai, bet pabaigos nesupratau, man pasirodė kad pritempta ar nežinojo netgi kaip užbaigt, jeigu kas galit paaiškinkit man, gal tada kitaip pasižiūrėsiu. Aktoriai pasirodė per daug nudailinti ir gražūs, grimas per daug gražus uždėtas buvo, kas neturėtų būt vesterno žanro filme. Pasižiūrėti verta bet neįtikino manęs, kažkas vis verčia atitraukt mintis nuo siužeto ir pamastyt gal reiktų ką nors užkąst. Labiausiai prikolna scena kai William Blake paklausė 2 čiuvakų “gal jūs skaitėt mano eilėraščius?” :))
5. Царь (2009) - pamaldūs žmonės buvo tais laikais. Šiaip mane nervina žiūrėt filmus kur dievo labai daug, o šitame dievo dar daugiau nei daug, bet vistiek žiūrėjosi labai puikiai. Aktorių vaidyba išties gera.
6. Адмиралъ (2008) - geras filmas, pagrindinio herojaus vaidyba puiki, įtikino mane, mūšio scenų neaptarinėsiu, tada kažką žiaumojau. Įdomu buvo sekti savo mintis žiūrint filmą, tai filmas apie Kolčiaką. Iš mano vaikystės atsiminimų Čiapajevas kariaudavo su Kolčiaku. Raudonieji prieš baltuosius. Aišku, vaikystėje visi buvom už raudonuosius ir dabar žiūrint filmą teko žiūrėti iš kitos pozicijos, kaipo, kad aš esu už baltuosius. Sakyčiau netgi moralinę traumą vos negavau :). Kas kažkiek tai metų istorija būna perrašoma iš kitos pozicijos, kas buvo teisus o kas ne. Su istorija manau yra taip kaip su parareliniu pasauliu, vieni žmonės gyvena vienam pasaulyje su viena tiesa, o kiti gyvena su kita tiesa, ir kai tos paralelės susikerta tada įvyksta karas ir kažkas laimi. Paralelinio pasaulio lyg ir nebėra, bet su laiku jis vėl pradeda išsikirti.
7. Centurion (2010) - šiuolaikinis lievakas, pažiūri ir pamiršti, geriausiai sulenda su alum.
(daugiau..)